atžvilgėti

2 atžvilgė́ti intr. 1. Sut, OGLII364 pažiūrėti, pažvelgti atgal. | refl. P, KII135, KŽ: Atsižvilgiu SD¹100, SD220. Bėk, bėgęs ir atsibėgėjęs, atsižvilgė́k atsisukęs J. Eik n’atsižvilgė́damas! KBI33. Baisiai nusigandusi pašoko ir nubėgo neatsižvilgėdama namo Žem. Lotui [Dievas] … liepė bėgti iš Sodomo bei atsižvilgėti draudė Mž331. Išgelbėk tavo dūšią, da neveizdėk (viršuje atsižvilgėk) užpakalyje (atbulai) (paraštėje atgalios) BB1Moz19,17. Dar tikt ben mažumą atgalion atsižvilgėkim LC1878,51. Ei mečiau mečiau [vainikėlį], neatsižvilgė́jau į jūružių dugnelį LB15. Par kiemą ejau, visa švytėjau, darželį vėriau, atsižvilgėjau LTR(Vkš). | prk.: Atgal atsižvilgėdami turim su džiaugsmu išsipažinti Kel1862,1. ║ refl. apsižvalgyti: Atsižvilgė́ti liūb mėgo po mūso tus kalnus KlvrŽ. 2. refl. Ms, Gršl, Vkš atsidurti, pakliūti: Kad aš jumis kantapysu, tujau už durų atsižvilgėsit Šts. Ka aš tavi dumsu pro duris, atsìžvilgėsi kaži kame! Vvr. Nebūk teip par daug dideliai mandri, par daug smarki, ka kartais neatsižvilgė̃tumi kame iš to smarkumo Trk. Ragana tujau pečiuo[je] atsižvilgė́jo (ps.) Trk. Nutilk, o ka ne – tujau atsìžvilgėsi už durų! Slnt. Beesąs čia pakelė[je] toks bėrelis paleistas, zaras antsėdęs atsižvilgėčiu numie BM381(Lž). 3. refl. NdŽ atsižvelgti: O atsižvilgėk ir tu, Tėve, ir palaimink tą kūdikelį I. Aža tėvai neatsižvilgės vaikų, taip jie bus nusiminę RBJer47,3. Idant nuog nuodžių tvardytumbimės ant mirimo atžvilgė́damies DP583. \ žvilgėti; atžvilgėti; įžvilgėti; nužvilgėti; pažvilgėti; peržvilgėti